Parodos anotacija
250 metų. Istorinė epocha, kurioje gyveno Mykolas Kleopas Oginskis , suformavusi jį kaip asmenybę ir menininką, seniai liko praeityje, bet mes ir šiandien gyvai jaučiame M. K. Oginskio kūrybos idėjinę ir estetinę prasmę, jo kūrybos žavesį. M.K. Oginskio patriotizmas ir kūryba lstipriai veikė tautinę sąvimonę XVIII a. istorinėje situacijoje, išreiškė tautos laisvės siekimus, gyvybinius liaudies interesus, jo kūrybos ugnis ir šiandien šildo visų šviesių žmonių širdis.
M.K. Oginskis į Europos kultūrinį gyvenimą įžengė kaip gilios, turtingos praeities, emociškai brandus ir intelektualus, Tėvynės labui paaukojęs savają dalią, laisvę, turtą ir gyvenimą žmogus. M.K. Oginskį įkvėpė ir palaikė kūryba, kuri mobilizavo jo dvasines ir fizines jėgas vardan šviesių tautos ir žmogaus idealų.
M.K. Oginskio pagrindinis idealas - tarnauti Tėvynei. Šiuo credo ir vadovautasi - Seime, diplomatinėse misijose, vykdant Tado Kosciuškos sukilimo metu duotą priesaiką, puoselėjant LDK atkūrimo viziją pasibaigus maištingos emigracijos periodui - iki pat gyvenimo saulėlydžio Florencijoje, kai iš politiko, kūrėjo lūpų išsprūdo sunkus atodūsis: „Jei ne dramatiškas mano Tėvynės likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi“...
Vis tiktai, ne tarnystė Tėvynės labui, o muzikinis palikimas, ypač polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, pelnė M. Kl. Oginskiui ilgaamžę šlovę. Daugiau nei du šimtmečius per bekraštes garsų ir įvykių erdves, prakilniu ilgesiu vilnijanti šio polonezo melodija, jo raiškiai moduliuoti, atsikartojantys akordai smelkiasi į žmonių širdis, įsiūbuodami jausmų ir vaizduotės gelmes. Tūkstančiams klausytojų ši melodija - vienintelė gija jungianti su dramatiškais XVIII a. paskutinio dešimtmečio įvykiais, kai Abiejų Tautų Respublikos, o tuo pačiu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vardas buvo ištrintas iš Europos politinių žemėlapių, kai, numalšinus Tado Kosciuškos sukilimą, ne tiktai M. K. Oginskis, bet ir kiti ano meto patriotai pirmą kartą patyrė su niekuo nesulyginamą TĖVYNĖS praradimo gėlą.
Projekto “Sugrįžimas į Tėvynę” tikslas - M.K. Oginskio asmenybę ir laikmetį, kuriame jis gyveno atskleisti per meną. Šlovę kompozitoriui pelnęs garsusis polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“ (a-moll Nr. 13 ) – skaudaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės dūžio aidas tapo šio projekto įkvėpėju .
Vakarų Lietuvoje viena tinkamiausių vietų semtis kūrybinio įkvėpimo bei pajusti Oginskių giminės dvasią yra Rietavas ir Plungės dvaras. 1802 m. caras Aleksandras I dovanojo tėvynės išsiilgusiam M. K. Oginskiui nusižengimus rusų valdžiai ir leido sugrįžti į Lietuvą bei toliau valdyti Rietavo seniūniją, tad šis kraštas greitai tapo svarbiausia Oginskių rezidencija. Daugelis M. K. Oginskio idėjų po jo mirties buvo įgyvendintos būtent čia –Rietavo dvare.
M.K. Oginsio 250 – jubiliejui skirtame projekte, Oginskio kūrybos ir patriotizmo dvasia, įkvėpė šiuolaikinius menininkus atkurti to laimečio dvasią ir didingumą tapybos kūriniuose.
Projekto “Sugrįžimas į tėvynę” tikslas- meno kūriniuose atskleisti laikmečio dvasią, architektūros, intrjerų, kostiumų paveldą, praskrieti per pamirštą amžių polonezo ritmu.
M.K. Oginskio kūrinio “Atsisveikinimas su Tėvyne” perfrazavimas į “Sugrįžimas į Tėvynę”- tai puiki proga priminti iškilią asmenybę, kuri paliko gilų pėdsaką Lietuvos ir Europos istorijoje. Apie tai byloja Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos dailininkų meno kūriniai, kurie galbūt nenusileidžia garsiąjam Oginskio polonezui…
Švęskime šlovingą praeitį kartu.
Organizatorius:
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius
Pagarbiai
Projekto organizatoriai:
LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas
Kuratorė Violeta Jusionienė
| 
