Dėmesingesni kultūros paveldo puoselėtojai, tikriausiai, dar nepamiršo 2012 m. Rietavo kraštiečių ir Rietavo savivaldybės administracijos surengto konkurso dėl paminklo M. K. Oginskiui ir jo palikuonims  idėjos pateikimo ir įgyvendinimo. Kaip žinia, tąkart iš keturiolikos pristatytų projektų konkurso vertinimo komisija po aktyvių diskusijų balsų dauguma pasirinko žinomo skulptoriaus Regimanto Midvikio projektą. Derėtų prisiminti, kad jo sukurtas Karaliaus Mindaugo paminklas puošia Vilnių, Mažvydo paminklas – Klaipėdą, po poros metų Vilniuje turėtų iškilti paminklas broliams Vileišiams, o Rietave Oginskių dvaro sodybos Baltuosius vartus puošia R. Midvikio sukurta jubiliejinė elektrifikacijos šimtmečio lenta.

Konceptuali, lakoniškų formų Oginskių herbo heraldinį simbolį „Brama“ („Vartai“) atspindinti skulptūra autoriaus pasiūlymu turėjo iškilti priešais 1992 m. atkurtą Oginskio rūmų portiko kolonadą. Konkurso vertinimo komisijoje iš karto kilo abejonės dėl pasirinktos vietos tinkamumo. Visų pirma, kolonada per prabėgusį laikotarpį natūraliai tapo vienu iš Rietavo miesto architektūriniu - paminkliniu simbolių. Antra, senose fotografijose aiškiai matyti, kad į kolonadą orientuotame parterio klombos segmente stovinti viena iš aštuonių istorinių skulptūrų. Taigi žvelgiant į  parterio atkūrimo perspektyvą, anksčiau ar vėliau bus susiduriama su kamerinėje erdvėje sukoncentruotų paminklinių objektų dermės problema.  Prasidėjusios diskusijos dėl paminklo vietos parinkimo užsitęsė daugiau nei ... porą metų.

Platesnei visuomenei mažai težinomoje polemikoje vyravo dvi konceptualiai skirtingos nuostatos. Pagal vieną iš jų – paminklui vietos galima buvo žvalgytis bet kur, išskyrus dvaro sodybos ir bažnyčios kompozicinę ašinę liniją. Juo labiau parterinę buvusių rūmų erdvę, argumentuojant, kad ją reikia išsaugoti galutiniam parterio atkūrimo idėjos igyvendinimui. Tame skaičiuje čia Oginskių laikais stovėjusių skulptūrų antikos deivių tema atkūrimui. Šalininkų, kurie gynė paminklo statybos parterio ašinėje linijoje idėją, argumentai buvo ne mažiau svarūs – „nei rietaviškiai, nei Rietavo svečiai nesupras, kodėl paminklas Rietavui ir visai Lietuvai nusipelniusiems kunigaikščiams Oginskiams nustumiamas kažkur į bevardį parko pakraštį, įrodinėjant, kad ta vieta taps dar vienu reprezentuojančiu traukos centru“.

Ieškodamas išeities, paminklo statybos architektas Vytenis Mazurkevičius prieš pusmetį pateikė dar vieną pasiūlymą – įkelti paminklą į 1992 m. atkurtą parterio fontano baseiną tuo pačiu išsprendžiant jo estetinio ir funkcinio sutvarkymo problemą. Pradėjus iš naujo skaičiuoti visus „už“ ir „prieš“, dar kartą išryškėjo tarpusavyje nesuderinamos nuomonės. Paminklo autoriams ir rietaviškiams atrodė, kad pačiame parterio centre pastatytas paminklas taps prasmingu vizualinės ir funkcinės traukos centru - link jo susibėgančiais aštuoniais  spinduliniais  parterio klombos takais lankytojai natūraliai galės prie paminklo prieiti, apžiūrėti jį iš arti apeidami fontano apžvalgos žiediniu taku, kad centre atsidūręs paminklas nedisonuos su istorinėmis skulptūromis, kurios ateityje turėtų iškilti palei parterio apžvalgos išorinį žiedinį taką; galų gale, kad pasirinkus šį sprendimą, lengva bus režisuoti paminklo atidengimo iškilmes ir kitus ateityje vyksiančius renginius.  Šiam pasiūlymui ir vėl nepritariantys paveldosaugos specialistai aiškino, kad  „fontanų baseinuose statomos tik mitologinio žanro skulptūrinės kompozicijos, kad įkeldami į baseiną paminklą konkrečioms istorinėms asmenybėms, žengtume rizikingą šios tradicijos pažeidimo žingsnį  -  nesvarbu, kad paminklas ne figūrinis, o abstraktus ir iš pirmo žvilgsnio dera prie visos architektūrinės erdvės...“

Galų gale, kovo 23 dieną šiose diskusijose buvo padėtas taškas. Paminklo vietos parinkimo komisija sudaryta iš Rietavo savivaldybės, Rietavo kraštiečių klubo, Kultūros paveldo departamento atstovų, kitų kompetentingų specialistų, dalyvaujant projekto autoriams, dar kartą įvertino visus argumentus ir nutarė pritarti diskusiją apibendrinusio Lietuvos architektų sąjungos prezidento Mariaus Šaliamoro pasiūlymui statyti paminklą priešais portiko kolonadą. Kitaip sakant, buvo sugrįžta prie skulptoriaus R. Midvikio pirminio pasiūlymo.

Taigi, neformalus sprendimas dėl Oginskių paminklo vietos parinkimo priimtas. Dabar svarbiausia neprarasti laiko tvarkant oficialius paminklo statybos leidimų dokumentus, atliekant nustatytusprocedūrinius derinimus- tik po to galima bus pradėti konkrečius darbus. Architekto V. Mazurkevičiaus žodžiais tariant laiko atsargos juridinių organizacinių problemų sprendimui baigėsi mažiausiai prieš tris mėnesius. Dar ilgiau šiuos sprendimus  vilkinant  fiziškai gali nebeužtekti laiko konkretiems paminklo kūrimo ir statybos darbams. Ką gi, skulptoriaus R. Midvikio lauks kaip reta įtempta vasara. Ir ne tik jo. Rūpesčių bus per akis ir rietaviškiams. Teks, rankoves pasiraičius darbuotis tvarkant paminklo prieigas, restauruojant aptrupėjusį portiko ir pamatų tinką, mozaikines nuogrindas, atnaujinant parterio ir ašinės linijos vedančios į Malūno tvenkinio pusę gėlynus. Sutelktomis jėgomis teks padaryti viską, kas pridera, kad iki rudens priešais sniego baltumu švytinčias Oginskių rūmų portiko kolonas, puošnių istorinių parterio žibintų kaimynystėje, ant tamsios kvadratinio profilio granitinės kolonos iškiltų rausvas Oginskių paminklo siluetas. Jis primins ne tik M. K. Oginskio 250-ąsias gimimo metines, bet ir jo sūnaus Irenėjaus, vaikaičių Bogdano ir Mykolo nuopelnus Rietavui, Plungei, Žemaitijai ir visai Lietuvai. Paminklo atidengimo iškilmės turėtų įvykti rugsėjo 26 dieną. Iki šios datos iš tiesų kasdieną laiko lieka vis mažiau.

Vytas Rutkauskas,

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

Rietavas, 2015 03 31