Paroda „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“
Gruodžio 11 d. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus pristatė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą ,,Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“.
Paroda gimnazijoje veiks iki 2019 m. sausio 30 d.
Apie parodą
Lietuvių konferencija Vilniuje yra vienas reikšmingiausių įvykių atkuriant Lietuvos valstybę 1918 m. Lietuvos istorinėje sostinėje Vilniuje konferencija dirbo 1917 m. rugsėjo 18-22 d.
XX a. pr. susiklostė palankios sąlygos Lietuvos valstybingumui įgyvendinti. Pasaulio tvarką pakeitė Pirmasis pasaulinis karas. Siaučiant Pirmojo pasaulinio karo audroms vis garsiau veržėsi reikalavimas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Šį reikalavimą kėlė Lietuvoje likę lietuviai, Rusijos gilumoje atsidūrę lietuvių pabėgėliai, taip pat lietuvių emigrantai JAV ir Vakarų Europoje. Pirmojo pasaulinio karo negandos paskatino lietuvių šalpos organizacijų kūrimą. Jose dalyvavę lietuviai kėlė ir politinius reikalavimus. Ypač reikšmingas vaidmuo teko Lietuvių draugijai Nukentėjusiems nuo karo šelpti. Šios draugijos vadovybė brandino ir propagavo lietuvių atstovybės sukūrimo idėją. Taip gimė idėja sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje. Trečius metus besitęsiantis karas susilpnino kariaujančias puses, todėl susidarė sąlygos dialogui tarp Vokietijos karinės valdžios Lietuvoje ir politiškai aktyvių lietuvių rastis. Lietuviai siekė rūpintis krašto saugumu ir imti į savo rankas Lietuvos likimą, kurti savarankišką valstybę. Lietuvių konferencijai organizuoti į Vilnių 1917 m. rugsėjo pradžioje buvo sukviestas konferencijos Organizacinis komitetas. Vokietijos okupacinė valdžia neleido organizuoti rinkimų, todėl Organizacinio komiteto nariai asmeniškai kvietė į konferenciją ,,dorus, susipratusius, tvirtus ir inteligentiškus lietuvius visokio luomo ir srovių, ne jaunesnius kaip 25 metai.“ Į Lietuvių konferenciją Vilniuje atvyko 222 atstovai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Įdomu pastebėti, kad į konferenciją nebuvo pakviestos moterys. Tai sukėlė moterų pasipiktinimą ir karštas diskusijas. Šią klaidą lietuvių visuomenė ištaisė 1920 m., kai moterys rinko ir buvo renkamos į Steigiamąjį Seimą. Lietuvių konferenciją Vilniuje baigė savo darbą išrinkdama Lietuvos Tarybą, kurią įpareigojo siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Netrukus Lietuvos Taryba buvo pripažinta pagrindine politine visų lietuvių (tiek gyvenusių okupuotoje Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje) atstovybe. Lietuvos Taryba įgyvendino Lietuvių konferencijos jai skirtą užduotį 1918 m. vasario 16 d. paskelbdama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevyčaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto muziejuje, Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje.
|