Rietavo muziejininkas dalyvavo stažuotėje Kretingos muziejuje
Kovo 16-20 dienomis Kretingos muziejuje vyko Lietuvos muziejų asociacijos projekto „Muziejus-mokykla-moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ penkių dienų kvalifikacijos tobulinimo stažuotė, kurioje dalyvavo ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkas Mykolas Kimtys.
Pagrindinis stažuotės tikslas - pristatyti muziejų ir bendrojo ugdymo mokyklų bendradarbiavimo galimybes, perteikti kitų užsienio šalių (pvz. Danijos, Jungtinės Karalystės) patirtis rengiant edukacinius užsiėmimus ir programas bei jas derinant su bendrojo ugdymo programomis, supažindinti su edukacija, vykdoma Kretingos muziejuje. Daug diskutuota apie įvairias muziejaus veiklos finansavimo galimybes, finansavimo politiką apskritai.
Kretingos muziejus buvo įsteigtas 1935 metais, tačiau tik po nepriklausomybės atkūrimo buvo perkeltas į dabartines patalpas (1992 m.) - grafų Tiškevičių rūmus su dar sovietmečiu atstatytu žiemos sodu. Per beveik šimtą metų buvo sukaupti didžiuliai muziejiniai fondai, tačiau muziejus turtingas ne tik fondais, bet ir dvaro pastatais. Tarp išlikusių ir jau restauruotų pastatų yra vandens malūnas, kuriame įkurta etnografinė ekspozicija ir edukacinių užsiėmimų klasė, ūkvedžio namas, į kurį ketinama perkelti muziejaus administraciją ir šitaip praplėsti dvaro ekspozicines erdves, ūkinis pastatas-šiltnamis, kurį sutvarkius įsteigtas tradicinių amatų centras ir kt. Dvaro aplinką puošia daugiau kaip 20 ha dailus mišraus - prancūziškos ir angliško - stiliaus parkas.
Stažuotės dalyviai klausė pranešimų, savo nuomonę išsakė diskusijose bei patys dalyvavo populiariausiuose edukaciniuose užsiėmimuose: tradicinės duonos kepimo, saldainių darymo ir kt. Pasak ilgametės Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, naujai atidarytas tradicinių amatų centras muziejaus lankytojų skaičių padidino kone du kartus. Tai dvejopa nauda, nes dalis amatų centro svečių aplanko ir kitas Kretingos muziejaus ekspozicijas.
Vienas svarbiausių nūdienos muziejų uždavinių - išsikovoti, jog muziejų lankymas būtų įtrauktas į bendrojo ugdymo programas. Nors šioje srityje jau aktyviai dirba Lietuvos muziejų asociacija, tačiau ir kiekvieno muziejaus indėlis atskirai, ruošiant ir vykdant edukacines programas, aiškinant jų reikalingumą platesnei visuomenei, yra be galo svarbus. Nuo jaunumės lankydamas muziejų, žmogus „prisijaukins“ muziejaus aplinką ir jaus, kad ne tik koncertų salė ar bendruomenės namai yra ta vieta, kur galima turiningai praleisti laiką, bet ir krašto, istorijos ar dailės muziejus.
Stažuotės dalyviai noriai dalinosi savo kasdienine patirtimi. Pasirodo, kad nepriklausomai nuo muziejaus dydžio ar pobūdžio, dauguma susiduria su panašiais iššūkiais. Drąsiai galima teigti, jog didžiausias trukdis muziejaus pažangai, lankomumo ir patrauklumo gerinimui yra žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių nuolatinis stygius. Taip pat išryškėjo tendencija, jog ir taip labiau finansiškai remiami didieji muziejai taip pat turi ir didesnes galimybes teikdami paraiškas įvairiems fondams finansavimui gauti. Tokia ydinga situacija susiklosto dėl neproporcingo darbo krūvio, kai didesnieji muziejai gali išskirti atskirą pareigybę projektams rašyti, jiems administruoti, o mažesnieji turi tenkintis savo kukliais žmogiškaisiais ištekliais.
Tokios stažuotės yra visapusiškai naudingos tiek dalyviams, tiek organizatoriams. Dalyviai ne tik susipažįsta su dėstoma medžiaga, stebi bei dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose, bet ir užmezga dalykinius ryšius, praplečia savo akiratį. Organizatoriai tuo tarpu išgirsta objektyvią, argumentuotą dalyvių nuomonę apie muziejuje vykdomus užsiėmimus, ekspozicijas.
  
Jurgitos Paulauskienės nuotraukos
Mykolas Kimtys
ROKIM muziejininkas
|
