„Dvylika mėnesių“ - Rietavui nusipelniusiems žmonėms
Dailininkas Henrikas Ciparis kūrybinės parodos „Gyvenimo išgyvenimai“ pristatymo metu
Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerijoje 2011 m.
2020 m. rugsėjo 23 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta dailininko Henriko Cipario tapybos darbų paroda.
Pristatydamas Rietavo savivaldos atkūrimo 20-ųjų metinių proga Rietavui nusipelniusiems žmonėms padovanotą kolekciją „Dvylika mėnesių“, dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas, ilgametis Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro vyr. dailininkas Henrikas Ciparis: rašė:
„Gerbiami Rietavo žmonės, dėkingas Jums už malonų bendravimą ir malonius susitikimus. RIETAVAS – mano jaunystės, svajonių ir vilties miestas, mylėjau ir myliu jį. Čia į mano širdį pasibeldė meninės kūrybos jausmas. (...). „Dvylikos mėnesių“ ciklo darbai sukurti nauju kūrybos principu, naudojant piešinio faktūrą, stengiantis neparodyti aliejinių dažų potėpių. Paveiksluose nevaizduoju atskirų gamtos mėnesių, o išreiškiu to mėnesio pasaulio, Lietuvos ir mano asmeninius pergyvenimus (...)“.
Apdovanotiesiems maloniai sutikus, nuo 2020 09 23 iki 2020 12 30 ši unikali kolekcija bus eksponuojama Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje.
Renginio fotografijos >>
Dalijamės džiugia žinia - 2020 m. rugsėjo 10 d. Rietavo savivaldybės tarybos sprendimu už:
- nuopelnus Lietuvos kultūrai, vystant scenografijos meną, už turiningą ilgametę Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiojo dailininko veiklą;
- nuoširdų dėmesį gimtajam Rietavui ir svarų indėlį į Rietavo kultūrinio gyvenimo raidą;
- Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui 2002-2005 m. padovanotas unikalias autorinės kūrybos scenografijos darbų (teatriniai kostiumai, scenografijos projektų eskizai, maketai) kolekcijas;
- Rietavo savivaldybės atkūrimo 20-mečio proga Rietavo kultūrinio, visuomeninio gyvenimo puoselėtojams individualiai padovanotus kolekcijos „Dvylika mėnesių“ tapybos darbus
dailininkui Henrikui Cipariui suteiktas Rietavo Garbės piliečio vardas.
Sveikiname dailininką su garbingu įvertinimu ir apdovanojimu!
Pristatome dailininko HENRIKO CIPARIO gyvenimo aprašymo santrauką.
Gimiau 1941 m. gruodžio 31 d. Rietavo valsčiaus Labardžių kaime, 1960 m. užbaigiau Rietavo vidurinę mokyklą. Po trejų metų tarnybos sovietinėje kariuomenėje 1963 m. įstojau į Vilniaus dailės institutą. Studijuodamas pradėjau dirbti Vilniaus miesto kultūros skyriaus dailininku. 1971 m. tapau Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
Studijų baigimo metais (1969 m.) Klaipėdos dramos teatre įgyvendinau pirmąjį scenografijos projektą. Tai buvo M. Mitrovičiaus pjesė “Apiplėšimas vidurnaktyje“. Vėliau šiam teatrui sukūriau dar septynių spektaklių scenografiją: R. Samulevičiaus “Aidas”, A. Tolstojaus “Auksinis raktelis”, J. Tumo-Vaižganto “Nebylys”, K. Binkio “Atžalynas”, J. Grušo “Barbora Radvilaitė” ir kt.
Didžiąja kūrybine erdve, mano antraisiais namais tapo Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras, kuriame 1972 m. man buvo patikėtos dailininko, o nuo 1983 m. ir vyriausio dailininko pareigos. Greta tiesioginių pareigų teatre 1976-1982 m. teko dirbti Lietuvos Valstybinio dailės instituto Tapybos katedros scenografijos studijų vadovu.
Dirbdamas Nacionaliniame operos ir baleto teatre per 33 kūrybos metus sukūriau scenografijos ir kostiumų projektus 55 spektakliams. Mano sukurtais kostiumais scenose dėvėjo daugiau kaip 140 solistų, baleto šokėjų, aktorių. Pirmasis spektaklis skirtas naujųjų NOBT rūmų atidarymui buvo V. Klovos opera “Ave, vita” (1974.11.06). Tais pačiais metais įvyko ir garsioji G. Verdi “Traviata” premjera (1974.12.31). Vėliau rampos šviesą išvydo J. Juozapaičio “Marių paukštė” (1979 m.), P. I. Čaikovskio “Eugenijus Oneginas” (1981 m.), V. Bellini “Norma” (1987 m.), J. Karnavičiaus “Gražina” (1990 m.), Ch. Gaunod “Faustas” (1990 m.), G. Verdi “Requiem”, G.Puccini “Sesuo Andželika” (2001 m.), vasaros sezonui Trakų pilyje V. Klovos “Pilėnai” (2001 m.) ir daugelis kitų.
Balete debiutavau su J. Strauss’o “Žydrasis Dunojus” premjera (1976 m.). Po to sukūriau scenografiją ir kostiumus baletams L.A. Minkaus “Don Kichotas” (1978 m.), A. Glazunovo “Raimonda” (1991 m.), A. Šenderovo “Mergaitė ir mirtis” (1982 m.), V. Gorbulskio “Mikės nuotykiai” (1983 m.), J. Bašinsko “Užkeiktieji vienuoliai” (1984 m.), “Pasaulio medis” pagal B. Kutavičiaus oratorijų muziką (1989 m.) ir kt.. Mane kūrybiniam darbui ne kartą kvietė ir kiti teatrai: Vilniaus Rusų dramos teatras, Klaipėdos liaudies operos ir dramos teatras, Erfurto operos teatras, Čeliabinsko operos ir baleto teatras.
Greta tiesioginių pareigų Lietuvos NOBT apipavidalinau daugiau kaip 300 valstybinės reikšmės renginių (Vilniaus 650 metų jubiliejinis koncertas Sporto rūmuose – 1973 m.; Vilniaus valstybinio universiteto 400 metų jubiliejinė šventė „Salve, Alma Mater“ – 1979 m.; Respublikinės Dainų šventės eitynių kolona ir Šokių diena – 1980, 1985 m.; Lietuvos meno meistrų koncertas Didžiajame teatre Maskvoje – 1986 m.; Steigiamasis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas Sporto rūmuose – 1988 m.; Valstybės atkūrimo dienos Vasario 16-osios minėjimai Vilniuje – 1989, 1990, 1991, 1992, 1993, 1997, 1998, 2002, 2004 m. ir kt.). 1985-2002 m. dalyvavau Vilniuje ir kituose miestuose organizuojant dvidešimt labdaros koncertų. Mano rūpesčiu Lietuvoje ir kitose šalyse buvo surengtos 27 Lietuvos dailininkų parodas.
Vilniuje, Klaipėdoje, Stokholme ir kituose miestuose surengiau daugiau kaip 40 savo kūrybos personalinių parodų, dalyvavau devyniolikoje grupinių tarptautinių parodų.
Reikšmingą vietą mano kūryboje sudaro tapybos darbų ciklai: „Requiem“, „Lietuvos kančia“, „Ateiname-išeiname“, „Gyvenimo kelias“, „Raudoni laikai“, „Nauji laikai“, „Laikas“ ir kt.
Daugiau kaip tūkstantį savo kūrybos darbų esu padovanojęs įvairioms organizacijoms ir privatiems asmenims. Tarp jų –teatrinių kostiumų, choreografijos eskizų ir scenografijos maketų kolekcija padovanota Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui 2005 m., kai Rietavas šventė 5-ąsias savivaldos atkūrimo metines.
|